MOTINIŠKOS EMOCIJOS: SUNKUMAI, TVIRTUMAS IR MEILĖ

Kažkaip šiandien norėjosi pasidalinti tuo kas tikra, ne būtinai pas mane, bet bendrai pas daugelį mamų ar nėštukių.

Mama, nėštukė, o ypač ir mama ir nėštuke neša didelius svorius. Tiesiogiai ir netiesiogiai. Ir ne būtinai visi tą supranta, mato ar jaučia. Ir kartais tas keistas apsimetimas, kad "viskas yra gerai", na padeda tą akimirką. Supranti, kad tai yra kažkoks etapas. Gal leliuko etapas, gal nėštumo etapas, o gal darbų etapas, kur turi visom keturiom lipti per save, kad tai įvyktum.

Kartais man parašo mamos: "Gerda, ką man daryti? aš nebegaliu", ir man belieka tik pasakyti, kad gali. Tik pasikalbam. Ir mes galim. Ir einam. Ir darom. Keliam. Tavrkom. Skaičiuojam. Dirbam. Uždirbam. Sprendžiam. Nusprendžiam. Viską sustyguojam.

Ir tai yra gražu. Tai yra moters super galia, mums tiesiog pavyksta nešti viską be pasirinkimo prisėsti. Bet kaip sakau, kiekvienas sprendimas, veiksmas turi savo kaina. Ir tu gali pavargti. Tad kalbėkites tarpusavyje, pasibėdavokite, pasakykite garsiai jei jaučiatės vieniša. Tai yra svarbu tiek jums tiek jūsų vaikui. ❤️

Man asmeniškai jausmai irgi virsta amerikietiškais kalneliais. Dvynukai, 4 vaikai? Plius dvi namuose jau visko reikalauja. Kodėl maniau kad tai gerai? Bet jau yra, ką aš čia galvoju. Nu bet man sunku, nebenoriu nieko. Kitą dieną noriu visko. Kas bus kai gims? Ar ištversiu? Nežinau.

Ir taip su visom mintim tiesiog stengiuosi paleisti. Paleisti kontrolę, kad ne viską gali sudėlioti į vietas kaip kalendoriuje. Ne visada "viskas bus gerai", bet galiausiai žinau, kad viskas bus gerai. Tiesa, tikrai labai padeda tai, kad sportuoju. Tai yra laikas, kada mano kūnas man parodo, jog esu stipresnė nei kartais atrodo, parodo, kad aš galiu ir padarysiu ką reikia.

tai tikiuosi visos randate savo kasdienybėje kažką, kas leidžia jums nepamesti savęs. Atsistoti tada, kai atrodo jog nebegali. Ir kalbėtis, kad tas vidus būtų švarus.

Juk viskas bus gerai.
Mama - Mamai
Nėštukė - nėštukei
💛