MIEGO PARALYŽIUS?! Mano ir kitų moterų potyriai 👻😴

Ar esate tai patyrę? Man šiąnakt tai įvyko antrą kartą. 😬

Pirmą kartą po Mėnulės gimimo naktį patyriau tą baisų jausmą, kuomet negali judėti, tarsi matai juodus atvaizdus atsimerkęs ir bandai rėkti. Tačiau negalėjau, visas rėkimas garsus vyko viduje. Atsikėlus pasipila ašaros ir baimė..

Šiąnakt, eilinė naktis, kuomet keltis reikia kas valandą, jei pavargus ir neduodu pienuko, Mėnulė klykia. Kažkurį kartą pasidavus daviau pieną, paguldžiau ją, bandžiau užmigti. Pradėjau matyti baltą šviesą, matau kaip stumiu cementinį rutulį, bet nematau savo kūno, tik jaučiu kad sunku stumti tą rutulį. Ir paskui pradėjo dinginėti vaizdas ir atsirado spengiantis garsas. Pabudau, bet negaliu judėti, negaliu atsimerkti. Girdžiu labai garsų Mėnulės klyksmą, žviegimą, bet tik viduje. Jaučiau nutirpusį kūną. Stuburą, galvą. Bijojau judėti. Kvėpavau giliai bet atrodė, kad jau nepavyks atsikelti 🥲

Galiausiai baigėsi atsikėliau rami, supratau kas čia buvo, neišsigandau.

KĄ RAŠO INTERNETAS 👻

Miego paralyžius kartais vadinamas pusiau sąmoningu miegu arba hipnagoginiu miego paralyžiumi. Žmonės, kada nors patyrę miego paralyžių, teigia, kad tai keista, sunkiai paaiškinama dažnai net gąsdinanti būsena. Miego paralyžius yra vienas iš miego sutrikimų, kuris dažniausiai pasireiškia žmogui užmiegant, t.y. pereinant į REM fazę (kuomet sapnuojama intensyviausiai) arba iš miego pereinant į pabudimą.

Pagrindinis miego paralyžiaus simptomas yra visiška, ar dalinė kūno inercija, rankų, ar kojų nejautimas, kai jaučiamas nepaaiškinamas nerimo, baimės ar siaubo jausmas. Taip pat gali būti regos ar klausos haliucinacijų. Tokią būseną patyrę asmenys tiki, kad tuo metu matė ir girdėjo svetimas būtybes, ar piktąsias galias. Jie taip pat skundžiasi lytėjimo haliucinacijomis ir tuo, kad kažkas spaudžia krūtinę, todėl neįmanoma atsikvėpti. 😵‍

Miego paralyžiaus simptomai: pagreitėjęs širdies plakimas; panika, siaubas, didelė baimė; spengimas ausyse; krūptelėjimai ir kritimo pojūtis; jausmas, kad prarandama tikrovės kontrolė.

KĄ RAŠO KITOS MOTERYS 🤷‍♀️

Beatričė: Turėjau ir aš. Kelis kartus. Pamenu patį pirmąjį. Nuėjau miegoti, vyras dirbo prie kompiuterio, o pas mane kaip visada atėjo katinas, kuris užmigo mano glėbyje. Aš taip pat užmigau ir pradėjau sapnuoti labai tikrovišką, pasichologinį košmarą. Pakilo širdies pulsas, nerimas. Tuomet prasimerkiau ir negalėjau pajudėti, tik akimis pažiūrėjau į glėbyje miegantį katiną ir šoko būsenoje mintimis prašiau jo pabusti, sujudėti ar kažką padaryti. Mano kūnas manęs neklausė, iš visų jėgų atrodo stengiausi judėti, bet nepavyko, kol po kelių minučių atėjo vyras ir bučiniu į kaktą pakėlė mane ir tiesiog apkabino. Tikiuosi to nebepatirti, tačiau tai kyla iš poilsio trūkumo ir streso 😞

Alvita: Esu patyrus gal kelis kartus, siaubingas jausmas.

Aurelija: Buvo! Baisuu.. ypač tie vaizdai, lytėjimo pojūtis ir tas bejėgiškumas, kai negali pajudėti, rėkti, šaukti.. prieš kokius 10 metų, kai patyriau pirmą kartą, maniau, kad mane puola piktos dvasios.. apie tai niekas nekalbėjo (dabar vis dažniau apie tai kalba, daugiau info ir daugiau ,,bendraminčių”). Tada net užmigti bijodavau, atsimenu paromis nemiegodavau, nes būdavo, kad miego paralyžius kartodavosi kiekvieną/kas antrą naktį.. vėliau, kai internete apie tokį sutrikimą radau info ir formų, kuriuose žmonės kalba apie tai, pasidarė ramiau. Laikui bėgant išmokau su tuo susitvarkyti. Esu patyrusi, net nežinau, manau iki 100 miego paralyžių. Pastaruosius porą metų jų nebuvo, dėl to labai džiaugiuosi. Tačiau jei ir įvyktų, žinau ko tikėtis ir kaip su tuo tvarkytis💪🏼 niekam to nelinkiu patirti, nes sunku emociškai, psichologiškai.. sunku neprarasti blaivaus proto ir valdyti savo baimės jausmą, išgąstį ir nerimą..

Viktorija: Teko ir man patirti. Buvo baisus nuovargis, stresas, naktinis darbas ir pan. Ir vidurį nakties galvojau,kad mirsiuAtrodė esi atsibudęs, bet pajudėti negali, o už nugaros kažkas garsiai šnopuoja. Tai tikriausiai buvo mano pačios garsus kvepavimas. Toks siaubas ir baimė, ilgai bijojau eiti miegoti, kad neištikti kazkas panašaus.

Augustina: Po pirmojo vaiko gimimo, naktį, kai laukiau po pm išgėrimo kol jis užmigs pati užsnūdau ir patyriau tą jausmą, kai esu atsimerkus, suprantu, kad aš pabudus, bet negaliu pajudint nė vienos savo kūnos dalies. Pamenu, be proto išsigandau, vyras komandiruotėj, aš viena namuose su vaiku. Kitą dieną pasidalinau mūsų leliukų grupėje kas nutiko ir paaiškino kitos mamytės kas tai yra. Daugiau tai nepasikartojo, bet tuos jausmus, kai krenti ir staiga pabundi nuo krūptelėjimo irgi esu daug kartų patyrus, bet nežinojau, kad tai irgi prie to priskiriama ☺️

Rūta: Buvo gyvenime kokius 3 kartus…

Neringa: Anksciau budavo labai baisu, ypac del tu "piktuju dvasiu", kurios ne tik neleidzia judet paciai, bet dar ir tavo kuna belekaip tampo. Ir sapnuoji, kad jau galiausiai prabundi, bet is tikro esi kitam sapne, na, kaip inception filme. Galiausiai ismokau su tuo gyvent, sapne suprasti, kad tai yra sapnas, prisijaukinti piktas dvasias ir kartu paskraidyt po kambari, tada jau mano kuno nebesurakina 😀 Butent tas supratimas sapne, kad tai sapnas, baimes jausma sumazino iki minimumo 😉