ŠVELNI IR TVIRTA KELIONĖ Į GIMDYMĄ

Nėštumas keičia kūną taip greitai, kad kartais atrodo jog jis turi savo kalendorių. Vieną dieną esi energijos fontanas, kitą – norisi tik giliai įkvėpti ir apsikabinti pagalvę. Abi dienos yra normalios. Svarbiausia susitelkti į savo kūną ir išmokti judėti pagal jo ritmą: kartais lėtai, kartais greitai, bet visada sąmoningai. Tam ir aš, trenerė Gerda, esu čia 🧡

Lėtesnės treniruotės nėra „silpnesnės“. Jos – kaip gera repeticija prieš didžiąją premjerą. Lėtas tempas leidžia sutvarkyti kvėpavimą, įjungti giluminius raumenis, geriau pajusti dubens dugno darbą. Tai laikas, kai išmoksti ne tik aktyvuoti, bet ir atpalaiduoti, kas yra ypač svarbu ruošiantis gimdymui. Kvėpavimas čia tampa tavo metronomu: ilgas, platus įkvėpimas į šonines šonkaulių puses ir minkštas iškvėpimas, leidžiantis įtampai nutekėti.

Yra dienų, kai jauti tvirtą žemę po kojomis ir norisi didesnės dinamikos. Tuomet praverčia kontroliuojamas intensyvumas: trumpesni darbo intervalai, aiškus tempas, stabilumas per judesį. Greičiau nereiškia chaotiškai. Tai reiškia ritmiškai ir saugiai, be sulaikyto kvėpavimo, su gera laikysena ir aiškia technika, ką MasterMama klientės puikiai žino. Tokios sesijos kelia nuotaiką, didina pasitikėjimą savimi ir primena: „aš galiu“.

Ruoštis gimdymui verta ne tik mintimis, bet ir raumenimis. Emocinė ramybė atsiranda, kai jauti, kad kūnas žino, ką daryti. Kiekviena sąmoninga treniruotė tai mažas pasitikėjimo žingsnis. Kuo daugiau tokių treniruočių, tuo ramesnė galva ir švelnesnė širdis.

Kasdienybėje rinkis judesius, kurie „kalba“ su gimdymu ir po gimdymo laukiančia kasdienybe. Štai kaip tai jaučiasi:

– Kvėpavimas + dubens dugnas. Įkvėpdama leidžiama dubeniui „pražydėti“, iškvėpdama švelniai sutrauki ir pakeli be įtampos veide, be „užrakinimo“ pilve.

– Laikysenos ašis. Šonkauliai virš dubens, kaklas ilgas, pečiai – nuleisti. Tokia ramybė leidžia jėgai keliauti ten, kur reikia.

– Funkciniai judesiai. Pritūpimai (ir jų variacijos su atrama), traukos su pasipriešinimo guma, dubens pakėlimai, švelnūs pasilenkimai su aktyviais sėdmenimis, šoninės atramos, vaikščiojimas yra judesiai, kuriuos kūnas atpažįsta kasdienybėje.

– Mobilumas, kuris atpalaiduoja. Klubų, krūtinės ląstos, čiurnų laisvumas, „katė–karvė“ nugarai, gilaus pritūpimo (su atrama) paieška – viskas, kas grąžina erdvę kūne.

Viskas daroma be skausmo, be sulaikyto kvėpavimo, be heroizmo. Jeigu kalbėti sunku – greičiausiai esi per aukštame intensyvume. Leisk kūnui būti partneriu, ne varžovu.

Įsivaizduok trapią svarstyklę. Vienoje pusėje yra ramesnė diena su kvėpavimu, mobilumu, trumpa jėgos baze. Kitoje – šiek tiek greitesnė sesija, kur pulsas kyla, bet dar gali pasakyti porą sakinių be atodūsio. Tarp jų įvyksta balansavimas, švelnus tempimas, poilsis. Savaitės tikslas – ne sudeginti kalorijas, o sukurti ritmą, kuris maitina: energija grįžta, miegas gerėja, kūnas jaučiasi gerai.

Kai kvėpavimas, laikysena, dubens dugno darbas ir funkcinė jėga susiderina, gimdymo pasitikėjimas kyla natūraliai. Jauti, kaip kūnas atsipalaiduoja, kaip moki „paleisti“, kada „palaikyti“, kada atsiremti į stiprybę. Po gimdymo šie įgūdžiai tampa tilteliu į atsigavimą: lengviau grįžta pojūtis „aš valdau savo kūną“, o emocinis fonas tampa stabilesnis.

Taip, yra dienų, kai sportinė guma nusprendžia būti stipresnė už tave. Nusijuok. Pakeisk pratimą. Pasilik šypseną. Tavo vertė nematuojama pakartojimais, o rūpesčiu sau. O jeigu reikia pagablos, aš esu visada šalia 💚

Tavo trenerė Gerda 💛