AR GALIMA SPORTUOTI PAGALBINIO APVAISINIMO METU IR PASTOJUS?

Pagalbinio apvaisinimo (IVF) laikotarpis daugeliui moterų kelia daugybę klausimų. Ar galiu sportuoti stimuliacijos metu? Ar po embriono perkėlimo reikia gulėti? Ar judėjimas gali sutrukdyti implantacijai? O gavus teigiamą nėštumo testą, kada galima grįžti į treniruotes?

Atsakymas nėra tiesiog „sportuoti galima“ arba „sportuoti negalima“. Fizinis aktyvumas IVF gydymo metu ir fizinis aktyvumas jau pastojus po IVF yra du skirtingi etapai, kuriems taikomos skirtingos rekomendacijos.

Ar sportas padidina IVF sėkmės tikimybę?

Šioje vietoje svarbu nepersistengti su pažadais.

2010 m. publikuotame tyrime buvo nustatyta, kad moterys, kurios pagalbinio apvaisinimo gydymo metu buvo fiziškai aktyvesnės, turėjo didesnį implantacijos ir gyvo gimimo dažnį. Būtent šiuo tyrimu buvo paremtas ir ankstesnis mano straipsnis. 

Tačiau šiandien žinome, kad situacija gerokai sudėtingesnė.

Dideliame prospektyviame tyrime buvo stebimos 2232 moterys prieš pirmąjį IVF ciklą. Apskritai reguliariai sportavusios moterys neturėjo didesnės gyvo gimimo tikimybės nei nesportavusios. O moterims, kurios 1–9 metus sportavo 4 ar daugiau valandų per savaitę, nustatyta mažesnė gyvo gimimo tikimybė ir didesnis implantacijos nesėkmės dažnis.

Tai nereiškia, kad sportas trukdo pastoti. Tačiau šie rezultatai labai gerai iliustruoja vieną dalyką:

IVF metu negalime taikyti principo „kuo daugiau sportuoju, tuo didesnė tikimybė pastoti“.

Šiuo metu nėra pakankamai įrodymų teigti, kad konkreti sporto programa savaime padidina IVF sėkmę ar gyvo gimimo tikimybę.

Kodėl stimuliacijos metu treniruotes gali tekti keisti?

Kiaušidžių stimuliacijos metu kiaušidės padidėja, todėl keičiasi ir tai, kokį fizinį krūvį moteris toleruoja.

Dėl šios priežasties IVF klinikos dažnai rekomenduoja stimuliacijos pabaigoje ir aplink kiaušialąsčių paėmimą sumažinti intensyvų fizinį krūvį, ypač veiklas su daug šuolių, staigių krypties pokyčių, stiprios rotacijos ar didelio mechaninio krūvio pilvo ir dubens srityje.

Todėl šiuo laikotarpiu treniruotės turėtų būti individualiai pritaikytos prie konkretaus gydymo etapo ir savijautos, o gydančio vaisingumo specialisto rekomendacijos turi pirmenybę.

Tai nėra metas siekti sportinių rekordų.

Tačiau tai taip pat nebūtinai reiškia visišką nejudėjimą.

Vaikščiojimas, lengvas mobilumas, kvėpavimo pratimai ir kitas gydytojo leidžiamas mažesnio intensyvumo judėjimas daugeliui moterų gali likti kasdienybės dalimi.

O po embriono perkėlimo – ar reikia gulėti?

Tai vienas labiausiai įsitvirtinusių IVF mitų.

Šiuolaikiniai duomenys nerodo, kad gulėjimas po embriono perkėlimo padidintų implantacijos ar nėštumo tikimybę.

Sisteminėse apžvalgose analizuoti randomizuoti tyrimai nerado naudos nei gulint 20 minučių, nei valandą, nei ilgiau. Todėl po embriono perkėlimo rutininis lovos režimas nerekomenduojamas. 

Dar įdomesnis 240 moterų randomizuotas tyrimas. Vienai grupei po embriono perkėlimo buvo skirtas 10 minučių lovos režimas, o kitai leista atsikelti iš karto.

Gyvo gimimo dažnis buvo:

56,7 % iš karto atsikėlusių moterų grupėje

ir

41,6 % gulėjusių moterų grupėje.

Tai nereiškia, kad atsikėlimas „padidina IVF sėkmę 15 procentų“. Vienas tyrimas tokios priežastinės išvados nepagrindžia.

Tačiau kartu su kitais tyrimais jis labai aiškiai parodo:

nėra pagrindo po embriono perkėlimo gulėti baiminantis, kad judėjimas neleis embrionui implantuotis.

Įprasta kasdienė veikla embriono „neišjudina“.

Judėjimas svarbus ir emocinei savijautai

IVF procesas daugeliui moterų yra ne tik fiziškai, bet ir emociškai sudėtingas.

Fizinis aktyvumas apskritai yra viena iš priemonių, galinčių padėti mažinti nerimą, įtampą ir depresijos simptomus. Tačiau čia taip pat būčiau atsargi su teiginiais, kad būtent sporto sukeltas streso sumažėjimas padidina paimamų kiaušinėlių skaičių ar implantacijos tikimybę.

Tokio tiesioginio priežastinio ryšio šiuo metu patikimai įrodyti negalime.

Todėl sportą IVF laikotarpiu vertinčiau ne kaip dar vieną būdą „padaryti viską, kad pastočiau“, o kaip vieną iš priemonių rūpintis savo fizine ir emocine sveikata.

O kas pasikeičia, kai po IVF jau pastojote?

Čia turime daug daugiau ir gerokai stipresnių mokslinių duomenų.

Jeigu nėštumas vystosi sklandžiai ir gydytojas nenustato kontraindikacijų fiziniam aktyvumui, vien faktas, kad pastota po IVF, nereiškia, jog visą nėštumą reikia vengti fizinio aktyvumo.

Didelės sisteminės apžvalgos rodo, kad fizinis aktyvumas nėštumo metu gali reikšmingai sumažinti kai kurių nėštumo komplikacijų riziką.

Pavyzdžiui, 2018 m. sisteminė apžvalga ir metaanalizė apėmė 106 tyrimus ir daugiau nei 273 000 nėščiųjų. Randomizuotų tyrimų duomenimis, fizinio aktyvumo intervencijos buvo susijusios su mažesne gestacinio diabeto, gestacinės hipertenzijos ir preeklampsijos tikimybe. 

Naujesnės analizės taip pat patvirtina naudą. 2026 m. sisteminėje apžvalgoje, apėmusioje 88 randomizuotus kontroliuojamus tyrimus, fizinio aktyvumo intervencijos buvo susijusios su:

25 % mažesne gestacinio diabeto rizika;

33 % mažesne hipertenzinių nėštumo sutrikimų rizika;

14 % mažesne Cezario pjūvio rizika;

taip pat mažesniu pertekliniu svorio prieaugiu nėštumo metu ir geresniais gliukozės rodikliais. 

Svarbu pabrėžti, kad tai yra bendros nėščiųjų populiacijos duomenys – jų negalima automatiškai prilyginti būtent nėštumams po IVF. Tačiau jie paneigia seną požiūrį, kad sveikam nėštumui savaime reikia kuo daugiau fizinio poilsio.

Kiek ir kaip sportuoti?

Nėra vienos treniruotės, kuri būtų ideali kiekvienai moteriai po IVF.

Krūvį lemia:

• kokia buvo jūsų fizinė būklė iki gydymo;
• kuriame IVF etape esate;
• kaip reagavote į stimuliaciją;
• ar jau esate nėščia;
• nėštumo eiga;
• ankstesnė sporto patirtis;
• miegas ir atsistatymas;
• bendra sveikatos būklė;
• gydytojo nustatytos individualios rizikos.

Pastojus ir esant nekomplikuotam nėštumui, dažniausiai galima palaipsniui siekti bendrų nėščiųjų fizinio aktyvumo rekomendacijų, derinant aerobinį aktyvumą ir jėgos treniruotes.

Tai gali būti vaikščiojimas, plaukimas, stacionarus dviratis, nėščiosioms pritaikytos jėgos treniruotės, mobilumo ir kvėpavimo pratimai.

Tačiau po IVF treniruotės turi būti pritaikomos ne pagal baimę, o pagal konkrečią medicininę situaciją.

Svarbiausia žinutė

IVF nėra diagnozė „nejudėti“.

Tačiau IVF taip pat nėra laikotarpis, kai reikėtų bandyti sportu pagerinti savo implantacijos ar gyvo gimimo tikimybę.

Stimuliacijos metu krūvį gali reikėti reikšmingai koreguoti. Po embriono perkėlimo lovos režimas nėra rekomenduojamas. O pastojus ir esant sklandžiam nėštumui, individualiai pritaikytas fizinis aktyvumas gali būti saugi ir labai naudinga nėštumo dalis.

Ir, kaip visada, sportas nėra atskiras nuo likusio gyvenimo. Miegas, mityba, psichologinė savijauta, atsistatymas ir bendra sveikata lemia, kokį krūvį konkrečiu metu jūsų kūnas toleruos geriausiai.

Todėl šiuo jautriu laikotarpiu svarbiausias tikslas nėra sportuoti kuo daugiau. Tikslas – judėti tiek ir taip, kiek šiuo metu saugu ir naudinga būtent jūsų kūnui. Būtent čia labai padėti gali MasterMama grupinės treniruotės Kaune, online, arba nuotoliniai kursai 🥰