ATSISTATYMO PO GIMDYMO REALYBĖ

Prieš kelias dienas turėjome konsultaciją su klientėmis ir pokalbio metu užsiminėme apie atsistatymą po gimdymo. Ir man vis dar spaudžia širdį kalbant šia tema 😞

Tiek daug norėčiau padaryti dėl savęs. Norėčiau, kad mano kūnas greičiau sutvirtėtų, sustiprėtų ir atsistatytų. Norėčiau turėti daugiau laiko sau, ramiai pavalgyti, pajudėti ir bent truputį daugiau pamiegoti. Ypač naktimis.

Tačiau jau penkis mėnesius mano realybė yra visai kitokia. Miego trūksta, nuovargis kaupiasi, o energijos pasirūpinti savimi dažnai lieka labai nedaug. Todėl ir atsistatymas vyksta lėčiau, savijauta nėra tokia, kokios norėčiau, o visas procesas, natūralu, užtruks gerokai ilgiau, nei tikėjausi 🙈

Todėl noriu priminti visoms mamoms: kad ir kiek internete matytume patarimų „kaip greičiau atsistatyti“, „kaip susigrąžinti energiją“ ar „kaip vėl jaustis savimi“, jie nebūtinai veiks, jeigu esi nuolat neišsimiegojusi, pavargusi ir visą savo energiją atiduodi kūdikiui bei šeimai.

Ne visos turės jėgų reguliariai atlikti programas ar išeiti į sporto klubą. Ne visos galės kasdien pasigaminti sveiko maisto. Kartais rinksiesi tai, ką galima suvalgyti greičiausiai, nes tuo metu svarbiausia bus tiesiog išgyventi dar vieną dieną.

Ne visos motinystėje jausis laimingos. Ne kiekviena diena bus pripildyta švelnumo, ramybės ir dėkingumo. Kartais bus labai sunku, liūdna, vieniša ar pikta – ir tai taip pat veikia fizinę savijautą bei kūno atsistatymą.

Ne visos po gimdymo turės tobulus santykius su partneriu. Nuovargis, atsakomybės, miego trūkumas ir pasikeitęs gyvenimas gali paliesti net ir labai stiprius santykius. O emocinis saugumas bei palaikymas yra svarbi visos atsistatymo grandinės dalis 💛

Todėl atsistatymas po gimdymo yra daug kompleksiškesnis nei treniruotė, sveika vakarienė ar keli geri patarimai. Tai kūnas, miegas, emocijos, santykiai, pagalba, hormonai ir visa nauja gyvenimo realybė. Deja, ne viską galime kontroliuoti, suplanuoti ar greitai išspręsti.

Ką darau aš, kai man sunku?

Primenu sau, kad tai laikina. Sakau sau, kad esu stipri ir šį etapą ištversiu. Leidžiu sau pripažinti, kad dabar sunku, ir nesitikiu iš savęs tiek pat, kiek galėjau prieš gimdymą.

Kartais tiesiog priverčiu save padaryti bent vieną treniruotę per savaitę – ne dėl rezultato ar išvaizdos, o dėl savijautos ir jausmo, kad bent trumpam pasirūpinau savimi. Stengiuosi gerti daugiau vandens. Kai liūdna, leidžiu sau išsiverkti, kad nelaikyčiau visko viduje.

Taip pat sąmoningai stengiuosi pastebėti ir įsiminti gražias akimirkas: kai kūdikiai juokiasi, kai mergaitės kartu žaidžia, kai namuose bent trumpam tampa ramu. Tos mažos akimirkos nepanaikina sunkumų, tačiau padeda prisiminti, kad šalia jų vis tiek yra labai daug gražių dalykų.

Manau, kiekviena mama palaipsniui atranda savo būdus išgyventi pogimdyminį laikotarpį. Vienai padeda judėjimas, kitai pokalbiai, miegas, pasivaikščiojimai ar artimųjų pagalba. O kartais didžiausias pasiekimas yra tiesiog išbūti dieną ir suprasti, kad šiandien padarei tiek, kiek galėjai.

O su manimi galime susitikti šeštadieniais „MasterMama“ grupinėse treniruotėse po gimdymo online. 💪🤍

Šiose treniruotėse svarbus ne tik sportas. Čia kalbame apie tikrą atsistatymą – tokį, kuriame yra vietos pavargusiam kūnui, neišmiegotoms naktims, pasikeitusioms emocijoms ir gyvenimui su kūdikiu.

Treniruotes vedu pati, todėl jose ne tik saugiai stipriname kūną po gimdymo, bet ir susitinkame, pasikalbame, pasidalijame tuo, kaip iš tikrųjų jaučiamės. Čia nereikia būti idealiai pasiruošusiai, energingai ar turėti tobulą rutiną. Gali sportuoti savo tempu, sustoti, pasirūpinti kūdikiu ir grįžti tada, kai gali.

Tai laikas ne tik kūnui, bet ir sau. Bendrystei, palaikymui ir priminimui, kad šiame etape nesi viena 🤍